ISTORIJA

Žinios apie linus siekia žilą senovę. Linai - senas natūralus tekstilinis pluoštas. Lietuvoje linai - moterų augalas. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad linus pradėta auginti maždaug prieš 9000 metų Viduržemio jūros pakraščių šalyse. Lietuvos teritorijoje linai buvo pradėti auginti maždaug prieš 4000 metų.

Jeigu radę laisvą minutę pasklaidytume tautosakos archyvus, galėtume rasti daugybę liaudies dainų, žaidimų, pasakojimų apie liną. Žydra lino žiedų spalva nuo seno tapatinama su gimtinės dangumi ar mergelės akimis. Lino dainos - itin ilgesingos ir svajingos. Lino drobelės - plonos ir baltos. Liaudies tikėjimuose - tai šventas augalas, dar vadinamas saulės žolynu ir laukų auksu.

Linų pluošto apdirbimas - ilgas ir varginantis darbas. Tai linų sėjimas, ravėjimas, klojimas, džiovinimas, mynimas, braukimas, šukavimas, verpimas, siūlų tvarkymas ir pagaliau audimas.

Tikriausiai sunku būtų įsivaizduoti namus be lino. Priešingai sintetiniams pluoštams, linas įrodo savo natūralų turtingumą ir neginčijamą patrauklumą, ar tai būtų sienų apmušalai, ar baldų audiniai. Linas atlieka oro kondicionavimo funkciją ir savo antistatinių savybių dėka pašalina dulkes. Be to, linas turi didelį savo matmenų stabilumą, dėl to lininiai audiniai nepraranda formos.

Kviečiame visus grįžti prie tradicijų ir atrasti liną.